Mano pirmasis „Plenny“ kokteilis

Paskelbta: 2024-06-05

Matyt kaip ir kiekviename dalyke, reikia kažko, kas paskatintų žengti tą pirmą žingsnį, taip ir naujuose maistuose. Būna žmonių, kuriem labai patinka ragauti visokius naujus patiekalus, atrasti naujus skonius... Tokiems žmonėms tikriausiai ir išbandyti tokį kokteilį, kuris būtų pilnavertis maisto pakaitas - vieni juokai. Deja, aš nesu didelis maistų ragautojas. Nors kartais ir pamėginu kokiam restorane naują patiekalą, bet tik po to, kai padavėjos išsiklausinėju ar ten nebus ko nors netikėto ar tiesiog man neskanaus. Juk daugelis tikriausiai turim po kokį prieskonį, riešutą ar daržovę kuri būtų ne prie širdies. Tai štai, aš, nors ir kilęs iš kaimo - turiu tokių daržovių net keletą. Na, neesmė.

Grįžtant prie priežasties, kodėl norėjau išbandyti „Plenny“ kokteilį, tai mano kasdienis maistas. Nėra jis labai pavyzdingas, oj nėra. Mėgstu visokius miltinius patiekalus, valgau mažai mėsos, o jei valgau - dažniausiai vištieną. Na ir žinoma, vienas dažniausių patiekalų pusryčiams - sumuštiniai! Kaip gi be jų. Kol dar buvau jaunesnis tai kažkaip nekreipdavau dėmesio - ai, juk nieko blogo tie sumuštiniai. Bet nori nenori šiais laikais vis išgirstam iš aplinkos visokių kalbų, jog reikia gyventi sveikai, jog mityba labai svarbi mūsų sveikatai ir t.t. Tai ta mintis apie sveikesnį maistą vis sėdo mano galvoj, kol galiausiai sau pasakiau - gerai, pabandom pagerinti bent pusryčius.

Sumuštinis su sūriu

Tikriausiai norėsit sužinot kodėl būtent „Jimmy Joy“? Jei ne, vis tiek pasakysiu. Tiesiog kažkada teko dirbti su žmogumi, kuris dėl alergijų negalėjo valgyti daug dalykų, todėl gėrė būtent „Jimmy Joy“ kokteilius. Neturiu nieko prieš kitus gamintojus, tiesiog atsidariau būtent „Jimmy Joy“ svetainę, pasiskaitinėjau ką jie rašo, ir gal net labiau - kaip jie rašo. Daug tekstų jų puslapyje buvo parašytu labai žmogiška kalba, netgi su jumoru, šitaip šį įmonė gavo mano simpatijas ir tiesiog užsisakiau kokteilį. Susiplakiau, paragavau... hmm, pirmas skonis buvo keistas, prisipažinsiu, bet nepasidaviau. Vandenį pakeičiau pienu - tai davė didelį pliusą, ir taip po truputį pripratau prie skonio, pradėjau miksuoti daugiau maisto produktų (apie tai parašysiu kituose įrašuose, kažkada), ir dabar „Plenny“ kokteilis tapo beveik kasdienis mano pusrytis (bent 5 dienas per savaitę). Sotumo man pakanka, kažkokio stebuklingo sveikatos pokyčio nejaučiu, neskaitant moralinio pasitenkinimo savimi, jog valgau sveikus pusryčius. Bet iš esmės džiaugiuosi savo pasirinkimu, ir kviečiu jus taip pat išbandyti kažką naujo - parašykite žinutę ir kažką sutarsim.